- - -

Mama kartą pasakojo:
gimiau šaltą lapkričio naktį
tarp antros trečios valandos
Ji atidavė daug jėgų ir kraujo
sklandė tarp Čia ir Ten
vis stipriau krėtė drebulys
gėrė slaugės atneštą
verdančią arbatą
girdėjo perspėjimą palauk
bet ryte prarijo ją godžiai
nejautė plikinamo karščio

už lango dideliais kąsniais
lėtai krito pirmasis
tais metais sniegas
ir dabar dažnai taip būna
per gimtadienį
pirmąkart sninga
tik sniego kąsniai
kasmet kitokie
daug jau tų metų
yra ką palygint
kartais snaigės gražuolės
o kartais tik sniego dulkės
tada prisimenu
iš dulkės esi ir dulke pavirsi
gal tikrai geriau
jei seniai būčiau dulkė
gimiau kitokia
dar mergaitė
yra tautų tokius kūdikius
nuo uolos ir ramu
tik čia visi labai dori
nenumetė net vardą davė
gal kam taip ir ramiau
bet tikriausiai nė velnio

kai Mama kiek nusnūdus
grįžo iš didelių sniego kąsnių
sušilo baltoj ligoninės lovoj
greta sėdėjo kita moteris
gal gimdyvė gal ne
kas gi dabar atsimins
įstrigo ne ji tik jos žodžiai
kažkodėl labai rūpėjo žinoti
kada gimiau
sužinojusi lėtai lingavo galva
kol ištarė pranašystę
nematys laimės nematys
supykusiai Mamai paaiškino
pagimdei moterie savo dukrą
kai visi velniai palaidi

dabar dažnai galvoju
ką velniai veikia
su mano laime
smagiau iš Mamos sužinojus
kur ją praradau net nepraradau –
niekada nemačiau neturėjau
bet paklausiu velnių sutikus
gal atiduos pasigailės
juk jiems turbūt
buvus nebuvus
o man tokia reikalinga

velnių dabar nebijau
daugiau iš manęs
jie neras ką atimti
o smagu su jais būti gali

tik kodėl šviežiame sniege
niekada nematau jų pėdų?