Saulėtas pavadinimas

Smėlėtas vakaras, kuomet į rapsus gula bitės,
Nelygu vaškas teka pro pirštus ir lūpas.
Tavo plaukuos dar nuo pavasario palikęs kičas,
O akyse - neįžengiamas ir pilkas rūkas.

Ar šitaip kvepia nuodėmė, nes užuodžiu avietes,
Nes užuodžiu, kaip glosto beržo liemenį rasoti pirštai...
Tu mano pasakų herojus, tu - blogietis!
Tačiau vienintelis, kurs niekada nemiršta.

Saulėtas takas pro gūdžiausią mišką...
Čia baigias ir prasideda iš naujo pasakos.
O nuodėmės čia kvepia uogomis - avietėmis - ir viskas
Pakvimpa čia mumis! Ateina vakaras.