Didžiausias stebuklas...

1998 Gegužės 19 „Rasele, greit turėsi broliuką arba sesutę... „
„Valio, mamyt! Būsiu vyresnė sesė:) „
„Žinoma būsi. Padėsi man rūpintis mažiuku, mes jį labai mylėsim“
„Mamyte, aš einu tau netrukdysiu-turbūt nori tylos. Einu pažaisiu: D“ Noriu sesės ... noriu sesės...
Kažkada išgirsti žodžiai, pakeitę ją... Su nostalgija prisimenami metai... Ji antrokė, maža akiniuota mergaičiukė, vienturtis „tėvų aukselis“. Ir staiga pribloškusi žinia-ji taps vyresne sese. Dabar jau su šypsena prisimenamas laikas, kai išsišiepusi atėjo į mokyklą ir klasiokams pareiškė, kad greit bus vyresnėlė. Mama staiga tapo ramesnė, ėmė pilnėti. Kaip smagu buvo eiti su mama pas siuvėją ir siūtis džinsinį sarafaną. Ir mamytė siuvosi... O kaip gražiai ji su juo atrodė! Mama ėmė keistis, Raselė perėjo į trečią klasę, atšventė gimtadienį. O mama vis gražėjo... Į tėvų susirinkimus pradėjo eiti tėtis, nes mamytė norėjo ilsėtis. Pilvukas vis augo ir augo, artėjo laikas, kai turėjo gimti broliukas. Raselė priprato vakare, prieš eidama miegoti, atbėgti į tėvelių lovą ir pagulėti, prisiglaudusi prie mamos pilvuko, kol tėtis skaitydavo pasakas jai ir mažajam jų šeimos nariui. Poto tėtis nunešdavo ją į lovą, o ji dar prieš užmigdama pasimelsdavo ir paprašydavo dievulio, kad tik būtų sesutė. Oi, kaip jos tada žaistų... Raselė pasidalintų lėlėmis...
1999 Vasario 17. Rytą tėveliai buvo keisti. Išleido Raselę į mokyklą ir kažkur išvažiavo. Grįžusi po pamokų namo ji rado močiutę, o ši jai pasakė, kad neseniai gimė jos broliukas ir jos važiuos į ligoninę. Žiema... Itin šalta... Pavakarys... Pusto... Dvi figūros eina link didelio raudono pastato. Raselė su močiute atvažiavo į loginę. Prie palatos jas pasitikė visas švytintis tėtis. Palatoje, lovoje, gulėjo mama prie šono glausdama mažą, inksčiantį ryšulėlį. Raselė prilaiko močiutės rankų paėmė savo mažąjį brolį. Šis ėmė verkti. Raselė ji ramino, o tėtis spėjo įamžinti nuotraukoje šį pirmajį susitikimą. Vėliau vakare ji su močiute grįžo namo. Po kelių dienų ir mažasis broliukas su mama grįžo namo.
Laikas bėgo... Broliukas gavo garbingą senelio Jono vardą, buvo pirmąkart išmaudytas, išmoko išlaikyti galvytę ore, pradėjo šliaužioti, ragauti įviairius daiktus. Štai ir pirmasis gimtadienis, kurio išvakarėse, norėdamas pasiekti sausainį nuo stalo jis nuo lovos nuėjo iki jo. O, kiek buvo visiems džiaugsmo!!! Susirinko visi giminaičiai, daug dovanų, daug fotografijų. Vakare abu su broliu užmigo vienoj lovoj, o tėtis įamžino šį nuostabų vaizdelį nufotografuodamas dabar jau du savo „aukselius“.
2000 Gruodžio 1. Skambutis iš gydytojos. Mama su nerimu pakelia ragelį ir išgirsta kvietimą atvykti, nes jau turi rezultatus. Raselei kelis menesius skaudėjo pilvuką ir mama nusprendė atlikti tyrimus. „Jūsų dukrai  auglys. Patariu, kuo skubiau važiuoti į kAuną, nes tik ten daro tokias operacijas“Mama grįžta namo tyli, pašneka su tėveliu ir po keletois dienų raselė su tėčiu išvyksta. Mergaitei pasakyta, kad greit pagis ir vėl grįš namo. Mama su mažuoju broliuku lieka namuose. Bėga mėnesiai... Operacija pavyko, bet Raselei sunkiai sekasi sveikti. Mama pasirįžta-pasiėmusi mažąjį sūnelį ji išvyksta į kauną aplankyti dukros.
2001 Balandžio 11. Visa šeima namuose. Raselė grįžo namo su diagnoze-sveika. Gydytojai negali patikėti, nes blogai besijutusi mergaitė per kelias dienas vos tik atvykus mamai ir broliui ėmė taisytis. O mama vis žiūrėdama Į savo žaidžiančius du vaikus, šypsosi ir tarsteli, kad tai stebuklas
2007 Vasario 17 Rytas. Į kambarį įpuola liesas, šviesiaplaukis, žaliomis akimis berniukas, kuris budina savo sesę, sušukdamas, kad šiandien jo gimtadienis. Lovoje gulinti mergina pakelia galvą, pakviečia brolį į lovą ir jie kaip kadaise ima kutenti vienas kitą, brolia pasakoja sesei, ko nori gimtadieniui, kaip laukia kai atvyks jo draugas ir pusbrolis lukas ir kad labai nori pamatyti sesers dovaną. Staiga berniukas surimtėja...
„Sese, girdėjau kaip vakar mama sakė tėčiui, kad aš išgelbėjau tau gyvybę. Kada? kodėl aš neprisimenu? ar tai tiesa? ir jei taip ar aš didvyris? „
„Tiesa, Jonai. Tu mano didvyris. Juk žinai, kad tave myliu labiausiai. Tavo gimimas geriausia diena mano gyvenime, o mane kadaise išgelbėjo meilė tau“
Aš didvyris, -nusijuokia berniukas ir pabučiavęs seserį išbėga iš kambario.
Taip, tu mano didvyris, - sušnabžda Rasa, žiūrėdama į berniuką išbėgantį pro kambario duris... Mane išgelbėjo stebuklas-meilės tau stebuklas...