o gal daugiau nieko nebereikia
baltos iliuzijos užtenka
sau spalvintume mėlyną padangę
ir džiaugtumės kad esame mes dviese.
sau bėgam palei Vilnelę
lyg srovė mus neštų
ten kur niekas dar nebuvo
uz jurų marių tolimų
medžiais jūromis
apklotas žemės
kurią mes patys ir sukūrėm
vaizduotę ir giliu troškimu.