tylėsiu veidrodžiuos
sukdamas lizdus
mediniams paukščiams,
kol iškarpyta pilnatis
pasidengs vašku.
tylėsiu naktyje, kol
pranykę šešėliai –
karksės vienspalvėm varnom,
kol tvindysim upes
ir vogsim jos žuvis.
ir taip, kol
įgrosiu tylėjimui ryžto prabilti
arba tylėsiu tol,
kol išgirs.