Gyvenimas -
Tai sudėtingas žodis,
Skirtas
Apibūdinti kas esi,
Arba kuo tu nori būti,
Tikslas, kurio gyvendamas sieki.
O jei gyvenimas tėra vaidmuo,
Kurį kasdieną vaidini,
Liūdnas, linksmas, bet tik vaidmuo
Ir save palaipsniui prarandi,
Nebejauti gyvenimo ar jo nesuvoki,
Nes esi tiktai artistas,
Kažkieno vaidmenį tik atlieki.
Nenoriu būti aš statistas,
Kažkas daugiau, labiau reikšmingo.
O kodėl gi ne savimi?
Bet šiame teatre tapatybė dingo,
Likau tik vaidmenimi.
Net tie, kurie mane pažįsta,
Jie žino tiktai mano kaukę.
Ji vieniems viena, kitiems - kita.
Nežinau, kas manęs dar laukia,
Ar man pasaulyje yra vieta,
Ar kas norės man ploti,
Kai baigsis finalinė scena
Ir tikrąjį mane surasti,
Sielą, kuri po grimu paslėpta?
Jeigu -tai, ka mes vadiname gyvenimu yra tik vaidmuo.. tai tavo vaidmuo yra vienas iš tų geresnių... ypač tai galima įžvelgt kūrinyje. Tikrai atsiras asmuo, kuris pasibaigus finalinei scenai tau nuoširdžiai paplos, prieis prie tavęs ir nuvalys grimą.. ;]
:)Tomcytti,niu kaip tai tu taip tai dirbies su ta sava siela dabarciaus..hm hm, ar nebus ją visajaus tas babaisa grimus suėdęs.., tiek daug grimuoties tokiems jauniems bereniukams negalima, vat. Gyvenk be plojimų, bereniuk, bet su meile va taip va:)))