Gabija iš Peleniškių

Linutei

Iš aušrų ir saulėlydžių gimus,
Iškvepinta tik rūko rytinio,
Basomis per rugpjūčio arimus
Ji atėjo prie mano šaltinio.

Josios karščiui nereikia motyvo,
Kai pražysta akimirksniui ryškiai
Josios feniksų neštos alyvos.
Mano Gabija iš Peleniškių.


Kai sutirps josios skruostų gaisuosna
Ir žara, ir pušyno pavėsiai,
Vogčiomis nesudėsiu nė bluosto:
Miela, pelenu auksuos tviskėsi.

Mano Gabija iš Peleniškių,
Vainiku iš žilvičio nupintu -
Aš dėl josios sudeginčiau mišką.
Dėl manęs ji girias užaugintų.


*****

Nesuriš jos nei maldos, nei burtai,
Nei kas dieną puotaujantis stalas.
Mano Gabija - niekieno turtas,
Mat be jos Peleniškėse šąla.