Kažkas idomesnio

Taip ir plaukiu kaip vėjas,
tik kai pradės lyti,
mažom akytėm švelniai žvelgti,
ir mano siela ims žavėtis,
tuo ko nematau, bet jaučiu,
Ei! aš tavim tikiu, tad nemeluok,
vėl išgirdus muziką, niūniuok,
ir tu tapk vėjas, kartu mes viskas.

Ateina rytas ir sako,
mano akys mane smaugia.
Gal kavos? ne ji nesigeria,
tik pavizgina uodegą ir pabėga,
kas tau leido ogi nieks neklausia,
diena nuo nakties ar skiriasi,
ne jei diena miegi, o naktį žiūri į tamsą,
ir be šešėlių, lieki nuogas kaip tas vėjas,
kurį saldžiai glostėm nuogi.