Muzikinė drama „Aiškiaregis“

(Pamokanti muzikinė drama apie meilę, pavydą ir aktualias Lietuvos problemas – vertybių degradaciją, turto troškimą, burtus, alkoholizmą ir kt.)


Generalinis rėmėjas „Bennet Distributors“ arba „Mineraliniai vandenys“


Kiti rėmėjai:
AB „Achema“;
AB „Kraft Foods Lietuva“ – kava „Jakobs“ arba „SIA Sara Lee Baltic“ – kava „Merrild“;
AB „Panevėžio cukrus“;
UAB „Silberauto“  – „Mercedes-Benz“ arba UAB “Krasta Auto” – „BMW“;
UAB „Floralita“ arba UAB „Florisima“ ar kt.;
Būrimo salonas “Pas Staselę“;
Pilstuko prekybos taškas „Prie turgelio“.

Informaciniai rėmėjai – bet kuris radijas ir televizija, atitinkantys kūrinio formatą.


Veikėjai

Vytas – sėkmingas verslininkas;
Dalia – jo draugė, gyvena su Vytu neregistruotoje santuokoje;
Viktorija – sekretorė, turtingų vyrų medžiotoja;
Saulius – Vyto draugas, slapta myli Dalią;
Rita – Dalios draugė, slapta pavydi Daliai;
Laima – verslininkė, vieniša motina;
Girtuoklis.

Moterų choras
Vyrų choras
Merginų choras

1 SCENA

(Pobūvis, švenčiamas  Vyto jubiliejus, padengtas stalas, „Torres“, “ Sovetskoje Sladkoje“, „Evian“ ...., jei rėmėjas „Bennet Distributors“, „Metaxa“, „Pepsi“, „7UP“ ..., jei rėmėjas „Mineraliniai vandenys“, daug gėlių, ant puokščių rėmėjų logotipai.

Skamba linksma muzika, svečiai linksminasi, šoka, žavisi puikiais namais.)

Vytas:
Sėkmė aplanko tuos namus,
Kurie jos dovanų nelaukia,
Kur rytą vakarą žmogus
Kaip darbo jautis arklą traukia.

Pasiektas tikslas – tik pradžia
Laiptelis pirmas ir sunkiausias,
Dėkoju jums, kad jūs šalia,
Išgerkim už draugus geriausius.

Choras:
Išgerkim už gerus draugus,
Nerūgsta senas geras vynas,
Jei artimus, šiltus jausmus
Nenuodija tylus pavydas.

(Skamba linksma muzika visi linksminasi, šoka)

Dalia:

Aš suradau tai, ko ieškojau –
Laiminga būti nesunku:
Prisilietimas, žvilgsnis, žodis,
Apgaubtas rūpesčiu švelniu.

Šilti namai levandom kvepia,
Pražydo kalija balta,
Kaip be vandens nuvysta žiedas
Be meilės laimė negyva.


Choras:
Ak laimė laimė, ji dar būna, –
Švelni, tyli, rami klastūnė,
Tikra, kaip rytmečio sapnai išblukę,
Kaip šiltas garas, baltas rūkas.

(Skamba linksma muzika visi linksminasi, šoka)

Saulius:

Kiek metų mano meilė tyliai
Draugystėj tūno kaip vagis,
Slepiu jausmus kaip baisią gėdą,
Kaip nusikaltėles mintis.

Jausmų naštos – sunkios, beprasmės
Nenusimesiu nuo pečių,
Aš meilės kalinys nekaltas
Aš savo meilės nekenčiu.

Choras:
Ak meilė meilė, ji dar būna,
Tyli, rami, gili, kaip jūra?
Liūdna, kaip rudenio miškai nuplikę,
Ne elgeta ir ne plėšikė.

(Skamba linksma muzika visi linksminasi, šoka)

Rita:

Likimas aklą sėkmę veda
Vis tais pačiais ir tais pačiais takais,
Aš gaudau ją, žinau, ji turi būti mano,
Kada ji pas mane ateis?

Draugystė liūdesiu alsuoja,
Kiek džiaugtis kito laime tu gali?
Pinu, pinu svajonių juostą margą,
Bet dėviu ją ne aš, o ji.

Choras:
Šviesa lange kitų nešildo,
Nepamaitina vitrina,
Pripilt į tuščią sielą laimės
Negali laimė svetima.

Visi svečiai:
Džiaugsmu pritvinko mūsų širdys,
Laimingi jūs, laimingi mes,
Mes atveriam duris draugystei
Padėkim viens kitam, jei kas.

(Skamba linksma muzika, karts nuo karto muziką nutraukia informacinio rėmėjo džinglas,  visi linksminasi, šoka.)


2 SCENA

(Vyto darbovietė,  užeina Rita ir pamato naują sekretorę.)

Rita:
Laba diena,
Čia tu?

Viktorija:
Sveika.

Rita:
Ką čia veiki?

Viktorija:
Aš dirbu čia,
O tu?

Rita:
Užbėgau – reikalai,
Su Vytu mes seni draugai.

Viktorija:
Tikrai?:)

Rita:
Ne taip tu supratai...

Viktorija:
Na taip, sakei jau – reikalai.
O ką jis laisvas?

Rita:
Ką tu, ne,
Jisai gyvena su Dalia, –
Graži, miela ir nuoširdi,
Mes draugės...
O ką tu rezgi?

(Viktorija nedviprasmiškai šypsosi.)

Rita:

Jis myli moteris, tiesa,
Bet meilė pinigams – aistra,
Kurios jis suvaldyt negali,
Dėl jos beveik užmiršo Dalią,

Ji kaip gėlė gražiam name
Puiki – ryžki, kvapni, miela,
Kaip geras gėrimas ant stalo,
Prieš miegą išgerta taurelė.

Moterų choras:
Tų vyrų prigimtis tokia
Jų meilė – geisti ir turėti.
Už tai mylėk, kad jie yra,
Už tai, kad leidžia jie save mylėti.

Vyrų choras:
Joms niekad nieko ne gana,
Turi joms dirbti, nešti, duoti,
Nešiot ant rankų ir maldaut,
Kad leistų ranką pabučiuoti.

Joms niekad nieko ne gana,
Paklok joms viską, ir pridėki,
Už tai mylėk, kad jos yra,
Už tai, kad leidžia jos save mylėti.

Rita:

Aš tavo užmačias matau –
Seni vilkai neklysta,
Papasakosiu, bet žinok,
Tavęs aš nepažįstu.

Išaugo jis tamsiam skurde,
Tėvai išgert mėgėjai,
Pakilt ir tapti žmogumi
Dalios tėvai padėjo.

Ir dar, žinok, tai – paslaptis,
Tai raktas į jo širdį,
Bet pasakysiu tau, tiek to,
Jei mūsų nieks negirdi...

(Rita šnibžda į ausį kažką intymaus, abi juokiasi....
Rita išeina. Ateina Vytas.)

Vytas:
Kas naujo?

Viktorija:
Nieko. Gal kavos?

Vytas:
Kavutė ne pro šalį.
Jodos, karštos, stiprios, prašau.

Viktorija:
O cukraus?

Vytas:
Tik šaukštelį.

(Skamba rami muzika. Viktorija praplėšia rėmėjo kavos pakelį,  paruošia kavos, paduoda. Žiūrovų salėje pasklinda svaigus kavos aromatas. Jis išgeria, paduoda jai puodelį. Viktorija, imdama puodelį įdėmiai apžiūri jo delną.)

Viktorija:
Koks jūsų delnas įdomus,
Kaip upių išvagotas kraštas...

Vytas:
Tu burti moki? Nagi, na...
Ką sako delno raštas?:)

(Viktorija apverčia puodelį į lėkštutę, pastato šalia. Paima jo delną.)

Viktorija:
Vaikystės nuoskauda gili,
Į sėkmę trumpas kelias,
Matau pagalbą iš šalies,
Štai – sėkmę skurdas vejas.

Likimo liniją štai čia
Kita vaga nutraukia – 
Tiktai su moterim kita
Didžiuliai turtai laukia.

(Jis susinervina įsipila stiklą brendžio, išgeria)

Vytas:
O ką kavos puodelis sako?

Viktorija:
Nauji namai, graži dama,
Jai kitas vyras ranką tiesia,
Jums lemta būti su kita.

O štai kita jauna gražuolė
Arti arti, visai šalia,
Ak, koks gyvenimas jums skirtas
Tiktai su ja, tiktai su ja.

Vytas:
Ji ateitį matyti gali
Versle manęs nieks nepavys,
Kokia sėkmė, su šia gražuole
Turtingas būsiu kaip Lubys.

Viktorija:
Aš tai ką noriu, tą turiu,
Aš viską moku ir galiu,
Jis geresnės neras,
Jis manęs nepames.

(Vytas pripila dvi taures, jie išgeria, jis traukia ją prie savęs, ji nesipriešina, bučiuojasi...)

Vyrų choras:
Tai įprasta istorija
Girdėta ši melodija
Jis vyras, argi ne?
O ji graži jauna...

Merginų choras:
Banaliai šiai istorijai
Sukūrėt oratoriją,
Išėjo su kita,
Na ir ką?...


Solistė iš moterų choro:
Kiek tragiškų istorijų
Kiek Vytų ir Viktorijų,
Gyventi taip baisu!
Paduokit man vaistų!


3 SCENA

(Dalią paliko Vytas, ji depresuoja, ateina Saulius)

Saulius:

Man tavo skausmas plėšia odą
Nusivylimas kaip liga, –
Nėra jėgų, sunku ir silpna,
Aš tai patyriau kažkada.

Tu nekalta, nekaltas rytas,
Save apakinęs šviesa,
Tu kituose matei tik gėrį
Tu kituose matei save.

Dalia:

Aš nekalta, kad nuo šviesos,
Išblunka bruožai nutapyti,
Aš nekalta, kad jam svarbiau
Ne jaust, o justi ir matyti.

Kaip laimės alkis nekantrus,
Artumo troškulys apakęs,
Ant meilės drobės nutapiau
Žydras iliuzijas bedvases.

Jausmų, jutimų ir minčių
Viena spalva išreikšt negali,
Akla akis – gili žaizda
Nusrūva mėlynais upeliais.

Nereikia verkti dėl sapnų,
Gailėti tuštumos neverta,
Aš naują pasaką tapau
Ant seno, purvino molberto.

(Jis ją apkabina, priglaudžia, jie  bučiuojasi...)

Vyrų choras:
Tai banali istorija,
Pabodusi melodija,
Tik vos jis iš namų,
O ji jau su kitu!

Moterų choras:
Tai tragiška istorija,
Pravirkdanti melodija,
Suprast ją nesunku,
Ak, kaip baisu!

4 SCENA

(Vytas girtas, kartu su Girtuokliu ant suoliuko skverelyje geria pilstuką)

O kokį verslą aš turėjau!
Mercedes-Benz, draugų minia, (jei remia Mercedes-Benz atstovai, jei remia BMV – „Ir BMW, draugų minia“)
Kaip durnius boba patikėjau
Ir viską prakišau per ją.

Kita, nespėjau nusisukti,
Nukrito lovon su draugu,
O kur draugai, kuriuos aš girdžiau?
Aš nieko nieko neturiu!

Girtuoklis:

Žiūrėk kokia daili poniutė,
Maniškė valo jos namus.
Stipri, versli, graži, turtinga,
Viena augina du vaikus.

Jos vyras užsienin pabėgo,
Paliko verslą, pinigų,

Vytas:
Kaip įdomu, o kur ji dirba,
Aš tokias moteris gerbiu...


Choras:
Turtas  – ne gėda, ne yda,
Bet ir ne svorio matas,
Save pasvėręs pinigais
Žmogus žmogaus nemato.


5 SCENA

(Laimos biuras. Vytas – jos naujas darbuotojas, tvarko popierius, ateina Laima.)

Laima:
Kas naujo?

Vytas:
Nieko. Gal kavos?

Laima:
Kavutė ne pro šalį.
Jodos, karštos, stiprios, prašau.

Vytas:
O cukraus?

Laima:
Tik šaukštelį.

(Skamba rami muzika. Vytas praplėšia rėmėjo kavos pakelį,  paruošia kavos, paduoda. Žiūrovų salėje pasklinda svaigus kavos aromatas. Ji išgeria, paduoda jam puodelį. Vytas, imdamas puodelį, įdėmiai apžiūri jos delną.)

Vytas:
Koks jūsų delnas įdomus,
Kaip upių išvagotas kraštas...

Daiva
Tu burti moki? Nagi, na...
Ką sako delno raštas? 

(Vytas apverčia puodelį į lėkštutę, pastato šalia. Paima jos delną.)

Vytas:

Jaunystės nesėkmė skaudi,
Štai du vaikai be tėvo,
Į tolimus ramius kraštus
Jo linija nubėga.

Likimo vagą vidury
Kita vaga nutraukia – 
Tai antras vyras, su kuriuo
Didžiulė laimė laukia.

Daiva:
O ką kavos puodelis sako?

Vytas:
Į praeitį kelio nebėra,
Štai pirmas vyras kitą veda,
Jam lemta būti su kita.

O štai ir antras jaunas vyras,
Arti arti, visai šalia,
Ak, kokios linijos panašios (Lygina jos delną su savu.)
Ak, pažiūrėkite štai čia!

(Daiva nustebusi, ji supranta, ką Vytas nori pasakyti, jis traukia ją prie savęs, ji nesipriešina, jie bučiuojasi....)

Jungtinis choras:
Dangaus delne – likimo medis
Šakų šimtai, ir kiekviena
Aukštyn, aukštyn į laimę kelias
Žinok, žmogau, kuri tava?


Pabaiga