Taurė

Pajūryje šykšti senė
rinkusi butelius 
klausė žvaigždės:

kokia ji -Viešpaties širdis?

Ji panaši į spindintį ovalą,
į uždarą indą, padalintą perpus:
tuščiavidurę pusę pripildęs vandens
ant sidabrinės, kaulinės ir grafitinės kojelių
Jis pastatė smėlynuose

kad aplink susirinkę žmonės,
paukščiai, švelnūs gyvūnai, velnybės,
magiški vabzdžiai ir krabas
nešantis kryžių ant pilvo
malšintų troškulį.

Su laiku apsinuoginus indo dugnui
svečiai išsiskirstė:
niekas nebeužstoja vaizdo į dykumą.

Kartus lašas
krentantis į taurę
iš aukštai: 
grįžtantys - išgirs,
ragaujantiems -apsals burna…

Nuo tada
kasnąkt
į žalią konteinerį
senė mesdavo po pinigą -

žvaigždė daugiau neužsidegė.