ateina laikas
ir ji tampa daržove
po krūtimis -
baltagūžis kopūstas
burnoje -
rauginti agurkai
yra ir vikšras
dėl kurio apriori
po krūtimis
ji augina baltagūžį kopūstą
vikšras atšliaužia
ir pagraužia kokį gražesnį
kopūstlapį arba vystyklą
per žioplumą
(nors greičiausiai -
tyčia)
o gandrui kas
jo darbas nešti
ir palikti
nešti ir palikti
galvot daug nereikia
kai ilgas
svarbu kad
varlių būtų
daug ir žalių
nepratusių
prie ilgo
(žalios –
pačios skaniausios)
kad varlė būtų sultingesnė
gandras ją pakalbina
- sveika
- kva
- kiek tau metų
- kva
- einam pašokt
- kva
- nori kopūstų
- kva kva kva
priputusi kopūstų
varlė tampa
augalota rupūže
išlydinčia gandrą
į šiltuosius kraštus
(dubliną londoną
night club “eden”)
jos nugaroje
ir ant liežuvio galo
ima kauptis nuodai
truputį jų palieka
miegamajame
žiupsnelį
pavėlavusiame pienovežyje
rekso pasturgaly
ir kaimynės (taip pat
šaltos rupūžės) kieme
ilgainiui
nuodai subėga
į baltagūžį kopūstą
po rupūžės krūtimis
ir ji galutinai
atšąla
rudeniop
daržas prisipildo
pagraužtų gandriukų
ir varlyčių
o rupūžė
suspaudusi kopūstą
į albumą per pažintis
gauna kelalapį
į šarmojančių smilkinių
sanatoriją kur septyni
nykštukai keturis kartus
per dieną jai šukuoja
plaukus nes puikiai
supranta: nuodų
neišnaikinsi
nebent tik bučinys
- bet rupūžių
nebučiuoja net pasakose –
užsisvajojo ėdžiosna
įvirtęs vikšras
- taip – pritarė kažkuris
iš trijų šiaip taip
ant kojų besilaikančių
karalių
įsižiebė žvaigždė
ir
vikšras pasirišo
seilinuką