Tai neleidžia tau ramiai miegoti,
sedėti prie stalo ir į taktą rimuoti,
gyvenimas skirtas tik kovoti,
o kovoti tik tam, kad numirtum?
ar, kad kovojančių po savęs paliktum?
jai taip tai neverta gyventi...
mylėtis, keiktis ir teisti,
kol vieną dieną ateis,
ir tave kaip vėją paleis.
Ir štai taip pilkai beplaukiant,
imi matyti spalvas,
vėl lietus atgaivina mintis,
benamis net nusišypso,
viltis nebetenka prasmės,
nes žvakė vėl šviesti pradės,
tamsa užsidegs žvaigždėmis,
o jūra atgaivins tas akis,
nušvies jas svajonės spalvom,
užpildys atvirą ertmę,
pakvies keliauti kartu,
tik amžinai nuo visų.
http://youtube.com/watch?v=0B1s1exL6H0&mode=related&search= vat sita daina (su pataisymais kaikuriose vietose) labai atspindi.Tas pataisymas Ji, del jos spalvu atsiranda.