jau prie žemės
kunigo galva
prie žemės
nes džordanas
brunas šėlsta
nes kvailys
zakristijonas
ėjo malkų
kapoti ir nešti
glėbį krosniai
gaspadinė
pasiligojus
o kunigas
arti šventumo
skėlė malką
iššoko
džordanas brunas
nustojo
žmonės ėję
aplink bažnyčią
- nes dabar jūs
pimpačiulpiai
eisit aplink
žmones- šaukė
džordanas brunas
iššokęs iš malkos
kairė pusė veido
pridegusi dvokia
- tai žmogiškumas
gyvenimo skonis-
ir delną į žemę
į šaknį į
pamatus taisyklių
kurių pradžia
ir galas vienodi
- aukščiau bambos
neiššoksi aukščiau
bambos neiššoksi
aukščiau bambos
neiššoksi...
- gana
neberėk
ausis kaista -
prie žemės
kunigo snukis
ir sukasi
sukasi
SUKA si?
nes gaspadinė
pasiligojus
zakristijonas
kvailas
o kunigas
arti šventumo
o žmonės nemėgsta
apdegti
džordanai brunai
nemėgsta
kad kas suktūsi
aplinkui
ir labiausiai nemėgsta
žinoti jog
virš bambos
nėra nieko
dėl ko galima
nusisukti
nieko
kas arti šventumo
nieko
kas arti
nieko
kas mano
nieko
kas mano
kas mano
kasmanokas
manokasmano
džordanai brunai
grįžk ugnin
susimildamas
kad žinočiau
ne vien kelnėse
tai kas arti
šventumo
ne viskas
baigiasi
bamba