Jūsų vandenys saugūs

Juk aš tik plaukiu,
O žuvys čiupinėja mano nugarą
Kvailai žiopčiodamos. –
Ko tie žmonės krante
Nuolat dygsniuoja įkapes
Ir gąsdina vaikus skenduoliais?
Juūk aš tik plaukiu,
O debesys įkandin virš mano akių,
Naktimis – žvaigždės ir mėnuo. –
Ko tos undinės audžia
Jūraputinius nuometus?
Juk aš tik plaukiu,
O keistieji arkliukai kutena pėdas
Juokingai kaišiodami galvas. –
Tai ko tas Poseidonas blaškosi
Nusiraudamas ir atsiaugindamas barzdą?
Juk aš tik plaukiu,
O mano širdis plaukia many
Vandens nepaliesdama. –
Nustokite triūsti ant kranto
Ir vandenuos prisipildžiusiuos druskos.
Juk aš tik plaukiu,
O jinai manyje: ir kape, ir altoriuj. –
Mes nekeisime stiklo į auksą,
Tenužengia ramybė ant kranto ir jūros!
Mano širdis jūsų vandens nepalies.