Narkata /3/

apie Y

Eilė link patikros judėjo palengva. Mano lagamine paslėptas guminės moters pilve gulėjo paketas su puskilogramiu šimtaprocentinio kaifo. O šalia - Y. Dėl kaifo buvau ramus, o štai Y galėjo sukelti pareigūnų įtarimą.
Raktus ir diržą sumečiau dėžėn ir ji nuvažiavo takeliu į peršvietą, o įkandin ir lagaminas. Tyliai prasmukau pro metalo detektorių.
- Please open your case, sir, - ištarė uniformuotas plikšis.
Nugarą perliejo šaltis. Išgirdau, kaip lagamine subruzdėjo Y. Bet čia pravertė daugiametės hipnozės studijos pas guru Akša Nepalo aukštikalnėse.
- Please open your stomach, sir, - šyptelėjau, švelniai žvelgdamas plikšiui į akis.
Blykstelėjo konservų atidarytuvo ašmenys. Kraujas ištryško plona srovele. Klyksmų sumaištyje ramiai užsisegiau diržą ir nuėjau į laukiamąjį.

Vilniaus oras buvo nuostabiai gaivus. Įsėdau į pigų taksi.
- Kuda?
- V pyzdu!
- Što?
- Žemynos du.
Kelią trumpino malonūs „Russkoje Radio“ garsai. Taksistas keistai šnairavo į mane.
Namie išpakavęs daiktus nusprendžiau išbandyti prekę. Paskirstyti skubos nebuvo. Išskrodžiau guminę moterį ir nutrenkiau ją kampan - kol kas neprireiks. Truktelėjau gerą žiupsnį.
- Za-ja-b... - Ir išsišiepęs nuvirtau nuo kėdės.
Pirma mintis atsipeikėjus: kur padėjau Y. Šlitinėdamas po kambarį žvalgiausi. Pakėliau kilimą, sofą. Net už spintos žvilgtelėjau. Nieko. Staiga išgirdau kažką bruzdant sieninėje spintelėje. Atidaręs net šūktelėjau:
- Y!
Puoliau artyn, bet po kojomis pasipainiojo nelemta guminė moteris. Griūdamas dar šypsojausi. Aš išsidūriau akis į Y.