Čia buvo nuskriejo nujojo
Tie pasiutę, laimingi žirgai
Aš guliu prie basų Tavo kojų
Ar mane iš tikrųjų matai?
Jau esu toks pavargęs, nerimtas
Toks bučiuojantis Tavo kasas
Taip norėčiau Tave dar priimti
Į siūbuojančias lauko rasas...
Vėl siūbuoja tos lauko ramunės
Man sunku be Tavęs, taip sunku
Tau taip lengva ištiesti alkūnes
Ir gyventi kaip nori tik Tu...