- Jei tu nori šėliot,
Jei tu nori gyvent,
Būti vaikas tiktai
Ir nenori pasent,
Nori skinti žvaigždes
Ir lakstyti laukais,
Pinti saulės kasas,
Vaikštinėti miškais.
Jei nenori daiktų
Vadint tikru jų vardu,
Tai tu nori visad išlikti vaiku.
- Aš nenoriu užaugt,
Aš nenoriu raukšlių,
Aš tik noriu būt
Savo laisvės paukščiu!
Aš nenoriu bijot,
Aš tik noriu mylėt...
Jeigu būčiau vaiku,
Nemokėčiau kentėt.
Nežinočiau aš skausmo,
Nepatirčiau skriaudų.
Ak, kad leistų gamta
Visad būti vaiku!
Koks pasaulis šviesus,
Žiūrint vaiko akim!
Kokie žmonės mieli,
Jaučiant vaiko širdim!
Visad noriu taip jaust,
Visad noriu matyt...
Kad pasaulis kitoks,
Ne nenoriu klausyt.
Ar žinai, kaip skaudu,
Kada pamatai,
Kad viskas, kas buvo,
Tik vaiko sapnai?...
- Tu nenori suaugt
Ir netekti sparnų.
Aš žinau, kad be jų
Visad būna sunku.
Aš žinau, kad svajas
Pakeičia vargai,
Kad suaugę mes tampam,
Pasaulio vergai.
Akimirkos giedros
Aplanko retai
Ir niekas daugiau
Nebebūna gerai.
Nors norėtume kilt
Mes aukštai į žvaigždes,
Pasaulio tikrovė
Vis tiek mus numes.
Tu nenori pabust
Iš vaikystės sapnų,
Tu nenori širdies
Užkrauti skausmu...
- - - - -
Bet tu esi, kas esi,
Aš esu, kas esu...
Tau niekas neleis
Amžiais būti vaiku...