Yra ta Saulė švytinti Danguj
Yra ugnis, kur šildo mūsų kūnus
Yra šviesa, kurią tiktai paskui
Mes sugebam išvyst, dar mums nežuvus...
Jau dega suarti dirvonai
Aš nematysiu tų jų pelenų
Mėnulio kraterių suplyšę kloniai
Pabus kaip lovoj: aš ir Tu.
Nereikia tos Ugnies pilnatvės
Ji šviečia stipriai ir perdaug
Ar Tu nepasiilgai tos vienatvės,
Kuri mums šaukė: tik palauk...