Eksperimentas su eilėraščiu - gal pasikeitė svetainės moderatorių požiūris?

Parašyk eilėraštį šią naktį,
Kuriame nušauna arklius,
Taip aš su... tai jaučiuosi,
Bet tegu tavęs tai nebejaudina.

Užsakyk mane, prašau, tuojau.
Tai juk vieno piršto darbas –
Vertas tik dalies sekundės
Ir mažos skylutės smilkiny.

Tuo pirštu paskambinti gali,
Pasakyti, kad palaukčiau.
Tos akimirkos šioj amžinybėje,
Ir vilties dar nebelaidočiau...

Taip nužudom mes neveikdami-
Pradžioj viltį, o po to kažką,
Ir tegu neaiškina man niekas,
kad viltis, numiršta paskutinė.

Neprašyčiau aš eilėraščio tikrai,
Jeigu netikėčiau pasaka,
kad save nužudom patys
o pasaulis mus išgelbėt gali.

Šita būsena praeis – žinau,
Ir jei ne šitas prašymas,
Nesužinotum niekad niekada,
Ties kokia riba aš vaikščiojau.