SNAIGĖS

Krinta snaigės ant Tavo plaukų
Tartum žvaigždės Čiurlionio paveiksle
Noris viską pradėt iš pradžių
Gal tada širdį skausmas apleistų?

Vėl lakstytume jūros krantu
Apsvaiginti bangų jos ošimo
Du vaikai dideli - aš ir Tu
Kas mūs laukia, abu dar nežinom

Ir ištroškęs bučiuočiau švelniai
Tavo nuostabias, degančias lūpas
Ir klausyčiau kaip Tu man sakai:
Mano mylimas, mažas berniukas

Pastatyčiau Tau daugel pilių
Nesvarbu, kad jos būtų iš oro
Tark vienintelį žodį „myliu“
Tavo meilės tiktai tebenoriu

Bet deja, štai mes stovim abu
Mūsų akys į žemę nuleistos
Krinta snaigės ant Tavo plaukų
Tartum žvaigždės Čiurlionio paveiksle...