Sutraukiam vieną,
poto trečią, ketvitą...
įpratę traukti dumą,
vis dažniau traukiam.
ranka priparanta nukratynėti,
ir jau pasiemę parkerį jį kratom,
tampam tabako žmonėmis.
tampam jam priklausomi,
negalim be jo gyventi,
ir trumpinam savo gyvenimo dieneles.
kol galiausiai pajėma savo kainą,
pradedam krenkšti kiekvieną dieną,
sergam vis dažniau bronhitu,
bet susinervinę užtraukiam,
ne po vieną ir ne po dvį.
noras pabandyt priveda prie mirties,
tik susirgus vėžiu iškyla klausimas,
kam as pradėjau,
pardaviau savo sveikatą, gyvenimą.