O juokingi mano laumžirgiai,
Sutrūnijusiais sparneliais.
O šv. Penktadienis pro vartus tempias,
Nors pamesti raktai.
Ir gražiausi pečiai,
Saulės zuikelių išgriaužti.
Ir dar lieka pyktis,
Kad mūza kelerių metų
Su ištašytu akmeniu
Krito ežeran, be jokio pavidalo.
Saulė tirštėja ir svetimos rankos
Gali tau naują veidą lipdyti,
Akis praverti,
Įmesti geriausius rytų kadrus,
Užspausti ir atilsio gero linkėti.
Be formos šiandien balti vyrai,
Panašios ir moterys skina pienes.
O jų delnai temsta temsta.
Ar žinai, kuo buvau pramiegotam gyvenime?
Ta geltona, žmonių pavadina piene.