būk medumi.
įsitempusiu liemeniu
aidi vargonai...
aukščiausi- žemiausi
garsai- gaudesiai...
virpa upelyje
atsispindinčios
vilkės akys
apibėgęs medus apie gūbrį
vasarą, saulės šviesoj
migla apkibę voratinkliai
nekaltai gyvybes vilios,
išsiurbdami viltį
rasos lašeliai
ant skambančios odos
medų praskiedžia ugnim...
blyksi, žaibuoja
purpuriniam danguj...
gelžbetoninės iltys
sukanda
liežuvio
galiu
ką
..
.