Muzikanto kelias

Sudainuota šįvakar jau paskutinė daina,
Nuskambėjo kiekviena iki galo gaida,
Užgęso sceną nutvieskusi šviesa,
Išsiskirstė vis nerimstanti minia.
Jau ir traukia kas sau muzikantai,
Kas į kokį klubą, o kas į barą.
Užsimetu ant pečių gitarą
Ir žengiu į tamsią gatvę.
Užtrenkiu už savęs duris,
Tartum nieks jų nebeatidarys.
Šiąnakt mėnuo bus mano draugija,
Kuris šviečia svetima liepsna.
Žengiu tenai kur kojos neša,
Žinau - kelias tik į priekį veda.
Susikišu rankas į kišenes,
Ten šlama kažkokie pinigai,
Paleidžiu juos kur vėjas neša,
Lai nuskrenda ten, kur jų maža.
Grindinys, asfaltas ir plytelės
Nužymi mano ilgą kelią,
Siūbuoja vėjyje žibintai,
Liūdni praeivių talkininkai.
Tačiau aplink nė žmogelio nematau,
Atrodo, į tuščią miestą patekau.
Mėgautis štai pradedu tyla,
Ji daug geriau nei banali daina.
O kiek šįvakar teko jų atlikti,
Koktu, šlykštu, o negali palikt. i.
Pradingt bandau aš tamsoje,
Bet štai jau brėkšta rytuose.
Po truputį miestas atgyja,
Šurmulys vėl pradeda vilnyti.
Pradeda skubėt į darbą žmonės,
Aš visvien einu prieš srovę,
Pilki veidai, bejausmės akys.
Nejau jos pastebėt manęs negali?
O gal pastebėt manęs nenori?
Kur einu jiems gal nerūpi?
Gal mano – kas čia per kvailys.
Kad eina ne ten, kur eina visi.
Bet žengiu pirmyn toliau,
Kol kojos eiti atsisako,
Surandu suolą atokiau,
Pailsėti duodu kūnui savo.
Paimu gitarą į rankas,
Tvirtai užmerkiu pavargusias akis.
Suskamba stygomis melodija nauja,
Kokios negrojau niekad niekada,
Pasineriu į savas mintis,
O pirštai groja ką liepia jiems širdis.
Sustoti niekaip negaliu,
Nors iš nuovargio alpstu.
Staiga kažkur šalia surauda smuikas
Mano melodijai darniai pritardamas.
Įdomu kas ten, bet atsimerk bijau,
Todėl nesustodamas groju vis toliau.
Susilieja garsai į vientisą melodiją,
Veržlią, kaip vanduo kalnų upelyje.
Užpildo muzika visą aikštę, miestą,
Girdžiu aplink susižavėjusią minią.
Tada kažkas sušunka iš minios:
„Žmonės, klausykit šios dainos,
Be žodžių, bet kiek ji daug pasako,
Seniai tokios girdėt neteko,
Vaikinas mergina - smuikas gitara,
Tai tik iš širdies skambanti gaida,
Sustokit, atverkite savas mintis,
Ši muzika iš kasdienybės pabėgt privers,
Ji išjudina visus ledus,
Kol skambės - pasaulis nepražus. “