[25 kadras]

Jo kilometrai ir metai
virsta filmais su dvidešimt penktu kadru,
tokiu viliojančiu ir kvepiančiu
tikru gyvenimu arba sapnais.

Jis kvėpuoja cigarų dūmų ratais
ir taip mėgsta rizikuoti gerdamas
svetimus gyvenimus su prieskoniais -
vis tiki, kad jo nepagaus
plaukų tinklais.

Nervingai traiško savo cigarą
ir mąsto, ar nepamiršo pasikvėpinti -
dūmai žudė ir galiausiai pribaigė
tuos niekingus receptorius. Jis nebejaučia.

Prieš dvidešimt metų jis vaidino tokį fatališką
ir taip gerai mokantį kvėpuoti
net kai ledas vandenį užtraukia
arba svetimi nagai jo nugaron...

Dabar jis sėdi kinosalėj
ir žiūri savo gyvenimą.
Dvidešimt penkto kadro laukdamas,
tikis, kad pabus.
Tikis, kad dabartis - tik sapnas.