Kartą gyveno du paukščiukai. Giliose savo svajose, paukštytė žvelgė į savo išrinktąjį trimis parametrais. Ji ieškojo jame didelio paukščio, galingais sparnais ir tvirto kūno. Kad stebint jį skrendantį, matytųsi iš toli. Kad būtų monogamiškas ir gebėtų visada apginti savo lizdą. Nuolat dalintųsi visais rūpesčiais. Padėtų perėti jauniklius, juos saugoti ir maitinti. Jai perint, laiku grįžtų į jų lizdą ir neštų jai maistą. Tuom pat, kad suoktų nuostabiausias melodijas. Žavėtų ją ir virpintų jos širdį, sklindančiomis rytinėje aušroje ar vakaro žaroje, savo melodijomis. Būtų labai mielas ir paprastas paukščiukas. O aplink jo snapo pamatą eitų raudona juostelė, pakaušis ir kaklo šonai būtų juodi. Nuo skruostų ir ausų link gerklės eitų balta juostelė. Nugara ir pečiai būtų rusvi, antuodegis balsvas. Ant juodų sparnų plati skersinė geltona juostelė. Tik tikrovėje jos paukščiukas buvo paprastas žvirblelis, kaip ir ji pati.
Kartais mes ieškome vienas kitame savybių, kurios būdingos trims asmenims kartu sudėjus.