skiriu Rasai
Skrido kartą trys alkani uodai: Zyzla, Kyzla ir Pasternokas.
Mato – sėdi dinozauras ant kiaušinių ir švilpauja.
Negalėjo trys alkani uodai praskristi pro švilpaujantį dinozaurą.
-Ko tu čia švilpauji? – sako jam Pasternokas. – Mes – tokie vyrai – nešvilpaujam, o tu švilpauji?
-Aš dinozauras – noriu ir švilpauju.
Supyko trys rimti vyrai, kad dinozauras didelis ir švilpauja, o jie maži, alkani ir nešvilpauja.
Pasternokas įsibėgėjo ir stačia galva trenkė dinozaurui į šonkaulius.
Kyzla susirietė kaip kulka ir sušukęs:
-Ra ra ra ra, - trenkėsi į mėlyną dinozauro nosį.
O Kyzla sugalvojo geriausiai - ėmė žnaibyti didžiuliam dinozaurui šonus.
Netikėtai užpultas dinozauras tik brink – ir nuvirto ant šono.
Trys alkani uodai griebė baltą dinozauro kiaušinį ir nuskrido tolyn link miško.
Atsipeikėjo dinozauras ir šoko vytis uodų.
Bėga jis per mišką – žiūri eina mamazauras, o jam galvoje didžiulis gumbas.
-Ar nematei trijų uodų, mamazaurai? – klausia dinozauras.
-Kaip čia nematysi – žiūrėk kaip smarkiai įkando...
-Vykimės...
Bėga dinozauras su mamazauru ir sutinka brantazaurą, kurio nugarą buvo sukandžioję uodai.
- Vykimės, - sušuko jam dinozauras.
- Vykimės, - pasakė brantazauras.
Besivydami jie pasiekė kalnus.
Užlipo dinozauras ant aukščiausio kalno ir sušuko:
- Broliai, kas nukentėjo nuo uodų – paskui mane.
Iš uolų pradėjo lįsti nukentėję nuo uodų: ihtiozaurai, bambazaurai ir kiti mėlynazaurai.
Kur tik prabėgdavo nukentėjusių nuo uodų žvėrių minia dinozauras vis sustodavo ir šaukdavo:
- Broliai, išmušė atsiskaitymo valanda... Paskui mane..
Greitai paskui uodus bėgo visi tuo metu gyvenę senovės gyvuliai ir žvėrys.
Visi buvo nukentėję, gumbais ir šašais pažymėti įkyrių ir zyziančių uodų.
-Meskim kiaušinį, kitai mums – galas, - ėmė rėkti Zyzla.
-Ar taip ar kitaip – mums galas, - pasakė Kyzla.
-Vyrai, - išsigandęs tokios galybės žvėrių ir gyvulių, sušuko uodas Pasternokas. – Sukam link jūros, tik jūra gali mus išgelbėti..
Pasiekė uodai jūros krantą, o ten - žvėrių susirinko tiek daug, kad uodui nutūpti vietos neatsirastų. Visi įpykę, kojomis rankomis grūmoja.
- Kas bus tas – skrendam į jūrą, - sušuko Pasternokas.
Gyvuliai ir žvėrys, pamatę uodus, šaukdami ir kaukdami pasileido paskui juos į jūrą.
Žvėrys ir gyvuliai taip smarkiai norėjo atsikratyti uodais, kad nepagalvojo, jog jūra gili ir visi iki vieno nuskendo.
Nuo to laiko pasaulyje nebėra dinozaurų, o Zyzlos, Kyzlos ir Pasternokai bei visi kiti uodai... neišnyko.