valstybė

pasodinom su mama
bulvytę
užpylėm žemėmis
palaistėm
patręšėm

sako mama:
- žiūrėk
kai išaugs
bulvienokas
iš po žemių
iššoks kolorado
vabalas
norės suryti
mūsų bulvytę
būk vyras
Artūrai
apgink ją

ir šitaip pasakiusi
įdavė mažą
kardelį

norėjau paklaust:
- ar aš riteris jau?

bet atėjo naktis
ir mama susisuko
lėliukėn

Barbytė Barbytė
šiknytė riesta
stangri
ir papukai
prie stoto

kam stojasi
tas bus Merlinas
o stojasi daug
kam
valstiečiui
baudžiauninkui
buožei
su romos regalijom

(nemėgstu nakties
kai daug mistikos
luomų seksizmo)

- apginsiu bulvytę -
galvoju ir pjaunu
pirštelį druskinu
žaizdą
ir raudu matydamas
tekančias spėkas
iš piršto
raudonas
ir baltas

raudonas
iš skausmo

baltas
iš meilės
žmonėms
per mamytę-
Barbytę

per didelį
storą
valstiečio

per didelį
storą
baudžiauninko

per didelį
storą
buožės
su romos regalijom

gaidys ant tvoros
užriaumoja:
- pyzdon

ir dideli storą -
pyzdon
ir dideli storą -
pyzdon
ir dideli storą -
pyzdon

būčiau iškentęs
tačiau kardelis...

pro gaidžio sprandą
debiliška saulė
dangun
nušvitino viską
kas dar šiek tiek
gyva

nuslinko plaukai
nuslinko žolė
nuslinko mamytė
atvirtus mamytėn
į krūmus
o vyrai
valstiečiai
baudžiauninkai
buožės
su romos regalijom
užkūrę traktorius
tarė:
- ačiū Artūrai
kad iškentei naktį
raudoną
ir baltą
raudoną -
nuo kraujo
baltą -
nuo meilės
nes darbo šaknys
karčios
o vaisiai...

taip tarę
pritvirtino plūgą
ir atvertė žemę
kaip lapą

rėškučiomis paėmė
bulvę nuskuto
įdavė mamai
išvirti

- kas mama toliau?

- toliau
kursime mūsų
valstybę Artūrai

ir užsmaukė
nukirstą gaidžio
makaulę

- dabar eisi riteriuos
mano sūnau

(laimė)