Žaidžiame tylą

dar vis slepiesi tylos tvirtovėje
už vėjo sienų keturių
ten vakarais raides dėlioji
ant balto lapo
kaip kažkada
seniai

tik žodžiai nebe tie
ir prasmės jau sudilę
kaip vaikiškos svajonės
ir sapnai

bet gęsta vėl kaštonai
siaučia baltos pūgos
ir nemigos vėl kvepia
gegužės lietum

surinksiu žiedlapius
į žalią voką
ir jais kalbėsiu su tavim
kol tu slepiesi toje tvirtovėj
kartu su vėjais keturiais