Užsakyki man lietų įžiūrimą tiktai pro sklendę

Užsakyki man lietų įžiūrimą tiktai pro sklendę
Ir neliepk, bet prašyk, nes liepti seniai nemadinga
Kai nekintamas dydis kaip garlaivis mariomis brenda
Tik tada laikrodėliai sumaišo dienų vardininkus

Tik tada mes pamirštam vakar marinomės druskoj
Degė kančios stemplėj su kaštoninėm brendžio mozaikom
Ir praslinkus dar valandai, mirčiai, poliarinėms  šventėms
Tu atsimeni veidą, o veidas nulaižomas laiko.

Tik tada vis kartoji be miego bemieges stiklines
O kartoti dar moki žodžius atidaromus parai
Aš žinau, kad bučiuojamos pėdos svetimus mina
Užsakytoje meilėj nusakomi lietūs pabąla.