Glostančios rankos

įkvėpta ponų Voko ir Klaros

Atleiskite, ponas Pagriebnojau,
Kad mano sijonas neplazdės vėjyje –
Jis bus iš sunkesnio materiolo,
Kai sėdėsiu geležinkelio stotyje
Ir saulė skaičiuos plaštakes,
O jūsų žvilgsniai nesugebės užgriebti
Nuogybės švitravimo.
Nesijaudinkite, ponas Pagriebnojau –
Drugeliai išliks visi alei vieno,
Nutoldami tik iki aguonų
Pabėgius kutenančių
Ir grįždami į sijono šokoladą.
Taip taip – aš valgysiu dešreles
Tikėdama, kad kažkur ne šios stoties
Ir ne geležinkelio viršininkas
Glosto alaus butelį...
Nesigraužkite, ponas Pagriebnojau,
Kad ne jūs, o jis kilnos
Padūmavusio mėlynumo bliuzelę
Ritmingais dūžiais.
Alus ir dešrelės! -
Nežiūrėkite, ponas Pagriebnojau,
Nes jus tuoj supykins.
Pamaldos kaip visada –
Išliks sekmadieniais
Ir nebijokite, ponas Pagriebnojau,
Nei manęs, nei jūsų ten niekas negarbins,
Gal tik aš tylomis pagarbinsiu rankas
Glostančias alaus butelį