Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Dratelė Dratelė

vilkinėjimai

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: A Puokas


Naktį prieš sutinkant tave sapnavau vilką – stovėjo ant kalno ir šypsojosi. Didelis vilkas buvo, kaži ką jis mąstė savo įkypa šypsena ir apvalainėm akim sekdamas mane. O ryte prasidėjo vilkinėjimas, pilkas letenėjimas po miestą. Permatoma Vilniaus pilnatis persekiojo visą dieną, tik staugti nesinorėjo. Žinojau, kad sutiksiu tave. Kvailam horoskope skaičiau, kad man lėmė ir nulėmė lyg laumėm nulašėjus žalsvo pelkių vandens – ieškosi visą gyvenimą. Ieškau. Neradau, nerandu, nes gal niekada ir nerasiu. Bet vilkiškas letenėjimas ir  užčiuopimas tavęs kvapu mane nutvilko. Kad lengviau būtų, galėčiau mums ištisus gyvenimus sukurti – šimtą prieš tai ir šimtą po to. Tik šiukštu ne markesiškų šimto metų vienatvės.
    Išeikim į šį kiemą, primenantį gyvatyną, kur palangėm vaikšto nematomos katės, jų šešėliai ir mano letenėjimą paglosto. Šį vakarą aš nusiteikus barokiškai. Kai susitiksim, pasek man gražią pasaką, būtinai gražią. Ir pabūk burtininku – nemesk burtų (šast), geriau nustebink mane. Noriu sėdėti ant tavo peties ir klausytis, kaip tu man uždavinėji pačius keisčiausius klausimus.
    Ak, sėstume, kaip tose pasakose, ant šluotų ir nuskrietume ten. Ir sparnų nereikėtų. Skrietume, kur amžinuoja rytas. Toks pat rytas, kai sutikau tave. Pameni pasakojau. Sėdėjau ant medinio suoliuko, vargau besėdėdama, nes suolas vis krypo į priekį ir man kojom reikėdavo įsiremti. Ir tada atėjo rytas. Malonus vasaros vėsumas gairino veidą. Ir tyla tyla, tokia tyla, kokia tik gali būti mieste. Tik dalgio švyst švyst švystelėjimai pasiekė mano ausis. Ir žolės kvapas. Skanus, sumišęs su žeme (štai tau trys burtai – žemė, rasa, žolė), toks jis būna tik čia, šiame mieste, kur žolė niekada nemiršta, nes niekada ir neužauga. Tada mes susitikom, atėjai pas mane katino šešėliu. Greitai susimątysim. Negaliu liautis negalvojus apie tave.
Laukiu, laukiau (beiveik kaip staugimas), sulaukėjau, ištįškau ant Vilniaus asfalto, su šienpjoviais mosavau rankom – pamatyk mano rankas, kada, gerai? Vasarai baigiantis, nenoriu tapti kaliause parke, priešais stotelę, kur kiekvieną vakarą lauki atvažiuojant. Virš manęs -  svyruojančių orandžinių varnų karkimas. Išsidraikius aš vis mojuoju tau, o tu visad įsiremi į medį ir lauki namo. Ilgai  lauki, net tavo šešėlis liko medžio kamiene. Ir gąsdina jis mane. Vis nepasiruošiu tave sutikt.
    Atvažiavus troleibusui visada bėgu paskui tave, o tu lėtu judesiu numeti dar bedegančią cigaretę ant Vilniaus grindų. Suspėju dar prieš užsidarant durims. Tavo numesta cigaretė guli vartoma vėjo, žybsi orandžinė akis ant rudenėjančio asfalto. Sudie, mano kranksinčios varnos. Susitiksim dar kada, būtinai dar paskaitysiu knygą sėdėdama ant suoliuko, kai pasiilgsiu slogaus tvaiko, sklindančio nuo jūsų lizdų. O dabar mes pakeliui iš Vilniaus, lyg smuiku smuikuoja troleibusas kopdamas į Mėnulio Kalną. Išties – kaip sapne nagučiais kopiam į kalną  mėnuliauti, o tu kaip vienišas vilkas tik sėdi ir mąsliai žiūri į mane kaip aš letenėju. O man gera vien nuo to, kad tu šypsais kaip vilkas. Susapnuosiu tave dar kada?
  Kurioj dabar stotelėj susitiksim? Kvepiančiu lietumi? Ar visai atsitiktinai – abu tuo metu sėdėsim ant suoliukų kraštų ir gersim kavą iš neskanių puodelių. Nenušypsosim vienas kitam, tik atslinkus pietums kur nors priglausim sparnuotus skvernus ant Neries kranto, nes tuomet bus ruduo.
    O dar kitą kartą susitiksim triukšmaujančio Vilniaus stoty. Skubės žmonės, valkataus balandžiai, išvyks ir vėl grįš traukiniai. Tada aš skubėsiu pasitikti sugrįžtančiųjų. Prasilenksiu su keisto gražumo moterimi, o jai staiga pabirs karoliai, gal sutapimas bus, kad pažirę karoliukai būtinai bus raudoni. Praeiviai suksis, stebės, apžiūrinės, atsisuksiu ir aš. Ir tada pamatysiu tave, skubėsi išvykt vienu iš daugeliu traukiniu. Vysies dundančią vienatvę. O aš bėgsiu pasitikt sugrįžtančių. Laikas smiltelėm nubyrės nuo mūsų pečių – neturėsim kada ir paklaust – sapnavai... sapnavau...
  Išvažiavus sulėtės mašinų gausmas. Leisiuos letenėti ir vakarais mėnuliauti. Kol grįši.
Pasitiksiu tave parke, kur nežydi gėlės, tik būna žolė, o nebūna šienpjovių ir vaiduokliauja vieno liūto riaumojimas. Sėdėsiu ant suoliuko ir lauksiu. Nesulauksiu.
    O pačiam netikėčiausiam Vilniaus kieme pasislėpsim ir žiūrėsim žmones, stikliniam rutuliuke saugosim jų šypsenas. Ir dovanosim. Ak, kaip viskas barokiška, kaip viskas teatrališka, nes tikra ateina tik su tavim. Nes viskas, kas tikra ateina su manim.
    Ir dovanosim rutuliukus, kiekvienam po vieną į kiekvieno kišenę, po vieną šypseną, į vieną kišenę.
  Būtinai dar susitiksim šitam mieste. Kačių šešėliai pranašauja tave. Ir vis tiek tai būna netikėta. Visada.  Čia, Vilniuje, nei tavo, nei mano mieste. O susitikus – būtinai kavos. Juodo kartumo Vilniaus ryto ramumoj.
2007-05-03 11:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 20 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-14 11:28
tylumoj gangsterė
Mmmm... Gardu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-29 23:47
Nemu ne lik
jo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-25 09:20
moletiskis
tu tikra moteris - čia iš teksto. malonu kai moteris suvokia save. daug gražiu, nepritemptu palyginimu. idomu, nes stipru.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-17 19:26
Vagabundas
Blemba, fainas tekstas čia nū. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-15 22:11
BAIBA
nes viskas kas tikra su juo  ir išeis:) bet gražu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-10 10:49
Kirvoboica
paletenėjau va aplink uodegų pabrukęs, ausim pakarpinėjau,.. alia bet Vilnius ir vilkas amžiams surišti.
(;
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-10 07:56
moli
Toks laukimo tikrumas tiesiog pavergė.Labai patiko:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-07 00:25
ausy žirklelė
uoai
kiekviskoprisikaupe
tokio nuo seno gal..

(šast)!

tokio laukimotokiolaukimo

tik su šaknimi 'vil' išrauta išrauta


cia ir be manes daug jau pasakyta..vypt.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-04 17:59
va va va
gerai A_Puokas sako...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-03 23:15
truputį _
Drateliškai.
Toks malonus ir toks tobulas šiandien. Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-03 22:17
Ogio
Nu, toks... Nuoširdus, ar ką? Labai tiko-patiko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-03 13:12
ŽEMAITUKĖ
sulaukėjau, ištįškau ant Vilniaus asfalto
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-03 13:03
zirzule
Geriausias.
Tik jausmas - jokių priemaišų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-03 13:00
Plogutits 518
:)Vsė xorošo, prėkrasnaja markiza, vsio xorošo, aš nepanimakal tik vieno - nu kurių paibelių reikėjo tuos kavos puodelius valgyti..a gersim kavą iš neskanių puodelių??:DDDDDDDDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-03 13:00
žuzzzu
num tikrai yr žmonių, kuriems vilkai silpnybė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-03 12:17
A Puokas
Kriapštelėjo mane Dratelė. Savo paprastais žodžiais ir ta kūrinio nuotaika. Kažin kur ten krepšt - ir liko nuolaužėlė įstrigus. Gal darausi sentimentalus? Na ir bala nematė.

Visada Jūsų,

A.Puokas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą