Dinozaurų sausainiai

Trijų storų princesių: Kuku, Kukumaku ir Žu širdys baladojosi tuk – tuk – tak. Jos pakvietė  į svečius septynis mylimus nykštukus ir dabar stovėjo ant plono tiltelio.
-Nebeateis, - pasakė princesė Kuku ir pažiūrėjo į laikroduką, kuris buvo apvalus, kaip sausainis.
-Nykštukai myli mus - ateis, -  ramiai pasakė Kukumaku ir pasidažė lūpas princesių lūpų dažais.
-Tik pagalvokit kokie... jeigu jie  ir vėl neatsineš mažų dinozaurų – aš daugiau su jais nežaisiu, - treptelėjo koja princesė Žu.
  Tiltelis, ant kurio stovėjo trys princesės, nuo storų kojų trepsėjimo sulūžo ir princesės įkrito į upelį.
Upelyje pakilo vanduo ir milžiniškos bangos išplovė auksinį raktelį, kurio visą rytą ieškojo princesė Kuku.
-Vau, - nusišypsojo Kuku. – Mano rakteliukas.
Princesės  užmiršo nykštukus ir net paliepti pataisyti tiltelį per upę jos visiškai užmiršo.
Strimagalviais puolė į rūmus ir auksiniu rakteliu atsidarė mažą slaptą stalčiuką.
Ten gulėjo sausainiai, kuriuos princesės  vadino dinozaurais.
-Vau, suvalgysiu dešimt dinozaurų, - juokėsi princesė Kuku.
-... dvidešimt storų traškančių dinozaurų, - nenusileido princesė Kukumaku.
- visus dinozaurus ... visus iki vieno, - trepsėjo Žu.
-O jeigu ateis nykštukai?  - staiga prisiminė Kuku.
-Jie pavėlavo!!. Jie mūsų nemyli!!! Nykštukai - šudukai –  trepsėjo Žu.
Trepsėjimas buvo toks, kad į šipulius sudužo princesės Kuku laikrodukas.
Princesės puolė sausainius  ir kramtė kramtė, o jų širdys: tik tik taktak.
-Nuneškit ir išmeskit šitą laikroduką į upės bangas, - paliepė princesė tarnams.
Tarnai išsiūbavo ir tekštelėjo laikroduką į šaltas upelio bangas.


Septyni nykštukai pasiekė upelį ir pamatė sudužusį tiltą.
- babach, - džiaugsmingai sušuko pirmasis nykštukas.
-Ot, blemba, - pritarė jam antrasis.
-Lepierda..
-Ui, ui..
-Nietu rodini..
-Co to robi?
-Nih ferštein
Po ilgos kelionės jie pavargo.
. Nykštukų mama vakams į kelionę buvo įdėjusi sausainių - dinozaurų, kuriais jie turėjo pavaišinti mylimas princeses. Mama labia norėjo išmokyti vaikus mylėti, užjausti ir dalintis paskutiniu sausainio trupiniu.
Septyni nykštukai sėdėjo ant upės kranto ir valgė mamos sausainius.
-Kas šiandien  nenori pamatyti princesių? -  staiga paklausė šeštasis nykštukas.
Visi tylėjo, nes pilna burna šlamštė sausainius.
-Tada pakelkit rankas, kas įsimylėjo kurią nors princesę?  - paklausė trečias.
Nykštukai smagiai juokėsi ir nei vienas rankos nepakėlė. Septintasis nykštukas nesijuokė. Jis kūrė planą kaip iš princesės Kuku išvylioti laikroduką,  labai panašų į sausainį.