Paliksiu

Visą save žolynais ir medžiais apausiu
Ilgai žiūrėsiu į vidų, į krantus iš lauko
Gal trokštančią šaknį gyvybės versme nuskalausiu
Kur vėtras ir žaibus atlaikė

Esu šviesybė pilna plėšrių krokodilų
Nardo stori begemotai, piranijos slidžios
Kai mėnuo geltonas į mažą skiautelę sudyla,
Žvaigždėtoj gelmė išsilydo

Šalčių nebūna vasaros vasaras keičia
Žiedų karalystė slopi varlėmis pliuškenas
Aš lapais gyvybės apkibus kaip puslapis skaičiais
Dumble atsigauna man venos

Kam aš sužystu savo šviesa nesuvokiu
Miršta pasaulis kai sausros sausringos užeina
Paliksiu rašytas neatplėštas amžinas vokas
Be žymės, be gundančios kainos...