Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sekmadienį nusivedžiau Baisųjų Šmėklių į bažnyčią. Pamaniau – jeigu jau jis išdrįso legalizuotis, tai gal pavyks ir visiškai tuo padaru atsikratyti: arba sterializuos šėtoniškąjį jo pradą, arba jis bus amžiams nutrenktas tiesiai į pragarą. Netekusi to netikėlio, be abejo būsiu paskelbta šventąja Genn, gal net visų Rašykų globėja.
        Deja mano viltys ėmė dužti tučtuojau, vos tik susėdome po senaisiais bažnyčios kandeliabrais. Džiaugiuosi, kad bent patys kandeliabrai išliko sveiki.
        Pirmiausiai Šmėklius pradėjo vaginėti iš bobučių rožančius ir visus sutempė man. Neturėjau kitos išeities, kaip tik slėpti juos klaupto gilumoje, idant neapturėčiau baisiausios gėdos.
        Lyg to būtų negana, jis sugebėjo prisigretinti prie klausyklos ir aktyviai primindinėdavo tyčia ar netyčia primirštas vargšų žmogelių nuodėmes. Savaime suprantama, kad aš pati tai regėdama, išpažinties eiti nebeišdrįsau.
        Pastebėjęs kieno nors šiek tiek pasilpusį dėmesį ar nuklydimą į savo minčių aruodus, tyliai prisėlindavo iš nugaros ir riktelėdavo tiesiai į ausį „klaupt“ arba „stot“ – visada priešingai negu tuo metu reikalavo bažnytiniai kanonai.
        Kai kunigas sakydamas pamokslą gerokai užtęsė ir visos dėstomos tiesos prarado savo žavesį bei tapo sprangiomis ir kietomis kaip trijų savaičių sausainiai, jis pasivertė mažu vaiku, išbėgo tiesiai prieš altorių ir ėmė ritmingai tauškinti delnais bei uoliai krykštauti.
        Net tada, kai žmonės grįžinėjo priėmę Švenčiausiąjį Sakramentą, jis pasistengė įgauti tokį naiviai nekaltą keturiolikmetės veidelį ir taip išpūsti akis, kad visi vyrai užsispoksoję praeidavo pro savo klauptus arba nejučia klūptelėdavo, o keletas net atsisuko.
        Bet kuliminaciją ir mano širdies infarkto priartinimą įvykiai pasiekė tada, kai kunigui paprašius vieni kitiems palinkėti ramybės, jis nutaisė grynai šėtonišką miną ir atsisukusiam malonios išvaizdos vyriškiui pakišo špygą. Tada aš užsimerkiau, suklupau ir tol garbinau Švenčiausiąjį Sakramentą, kol nebesigirdėjo nė krebždesio, nė dulkelės plazdėjimo, nė saulės alsavimo į vos nepražilusį pakaušį.
        Kai atsitiesiau ir atsisėdau aplink nebuvo nė gyvos dvasios, tik mano angelas šalia, švelniai beglostantis ranką.
        -Kodėl šiandien nėjai išpažinties? – paklausė tyliai.
        -O ko man beiti, jeigu Šmėklius jau nutrenktas į pragarus – kai jo nebėra, nebėra ir nuodėmių.
        -Šmėklius ne pragare, jis dabar danguje, nes ką tik buvo paskelbtas šventuoju.
        -KĄ??! – nors bažnyčios arkos ir labai aukštos, bet manau, kad tąsyk man nedaug betrūko jog jas pasiekčiau.
        - Kaip tu gali.. kaip jūs galite.. ar Dievas aklas?.. Pažiūrėk! – nebeturėjau ko slėpti ir išvilkau į dienos šviesą visus suvogtuosius rožančius tiesiai jam prieš nosį. - Ar kiekvienas vagis bus paskelbtas šventuoju?!
        - Ne, ne kiekvienas – tik tas, kuris savo vagystėmis pabudins miegančias sielas.
        Matyt mano veizolams grėsė rimtas supernovinis sprogimas, jeigu jis tučtuojau teikėsi paaiškinti.
        - Matai, mieloji, visos šių rožančių savininkės buvo taip įgudusios melstis, kad darė tai net miegodamos. Čia toks keistas įprotis, kaip liga kuria kartais suserga kalbantieji rožančių. Netekusios karaliukų jos pabunda ir visiškai kitaip, pasakyčiau netgi labai sąmoningai susitelkia maldai.
        - Hm.. o pasityčiojimas iš kunigo?
        - Betgi tai nesityčiojimas, mieloji, kunigas protingas žmogus ir tučtuojau suprato, kad kūdikio lūpomis kalba Dievas. Sekantį kartą jis atsakingiau paruoš sekmadieninį pamokslą.
        Nebeklausiau apie „sufleraciją“ prie klausyklos, pati įstengiau suvokti jos naudą, tačiau dėl „naiviosios“ keturiolikmetės negalėjau susilaikyti.
        - Paleistuvystė vidury bažnyčios ir daugiau nieko!
        Mano dideliam nustebimui, angelas tik nusikvatojo:
        - Cha cha cha! Betgi, mieloji, beveik visi tie vyrai buvo tik atsitiktiniai lankytojai, vargu ar jie dar kada nors būtų užsukę. O dabar jie būtinai ateis ir būtinai pasidairys tos žavios keturiolikmetės. Cha cha cha.
          -Na ir kas iš to? – paklausiau piktai.
          -Nei iš to, nei tame nėra nieko blogo kaip tu kad manai. Keletas jų besilankydami pajus ir visiškai kitokius jausmus: ramybę ir džiaugsmą, palengvėjimą ir nusiraminimą. Nemanyk, kad mes tik snaudžiame ant kandeliabrų ir aukštųjų skliautų, -jūs beriate trupinius žemės sparnuočiams, o dangiškieji sparnuočiai beria trupinėlius jums. Kartais sielos būna taip stipriai užkaltos, kad maistas jų nepasiekia ir tada visas darbas veltui. Bet dažniausiai atsiranda bent vienas plyšelis ir gavusi dangiškąjį trupinį siela nebeįstengia jo pamiršti, ji nori daugiau ir daugiau.
        - Ta „stot“ ir “ ir „klaupt“ makalynė taip pat tikriausiai davė didelės naudos, ar ne? – buvau beveik sarkastiška.
        - O taip. Dalis žmonių stoja ir klaupia ne Dievą garbindami, o tik demonstruodami savo puikų bažnytinių apeigų žinojimą. Apeigos pasidaro svarbesnės už Tą, kam jos skirtos. Kartais jie net pradeda paniekinamai ir priekaištingai žvelgti į laiku neatsistojusį netradicinės išvaizdos jaunuolį, kuris šiaip jau daug nuoširdžiau meldžiasi negu jie patys. Jiems bus gera pamoka.
        - Pamoka... Špyga per ramybės palinkėjimą irgi puiki pamoka?
        - Manau kad taip. Pažvelk, tas žmogus iki šiol guli kryžium prie šoninio altoriaus. Nesakysiu ką jis yra padaręs, tačiau eilę metų ramių ramiausiai lankėsi bažnyčioje ir, užuot atgailavęs, tuos apsilankymus kaip malkas krovė ant savo nuodėmės. Dabar jis tariasi pamatęs šėtono veidą ir išsitraukęs iš po tos krūvos savo nuodėmę atgailaudamas tiesia ją Dievui.
          Buvau gerokai nuvarginta įvykių ir šventosios informacijos gausos.
        - Aš jau eisiu namo.., bet ar negalėtum šiek tiek  pasirūpinti ir mano reikalais, jeigu jau išrūpinai Šmėkliui šventojo titulą?
        - Jeigu tu apie išpažintį, tai luktelėk iki Sumos ir galėsi prieiti.
          - Kaip tik apie tai ir kalbu.. - jeigu jau Šmėkliaus manyje nebėra.. tai aš kaip ir nebenuodėminga (cha, kam čia bekalbėti apie kažkokias išpažintis).. ar negalėtum pasiteirauti ir dėl mano paskelbimo.. taip sakant.. šventąja.
        - Man atrodo, kad Šmėklius dabar labai ir labai nepatenkintas, - pasakė atsistodamas angelas gana piktoku balsu. – Tuojau pat drožk išpažinties, panele!
        „Mulkis! “ – šmėkštelėjo man galvoje jam nueinant.
        Bet ką gi man dabar sakyti per tą išpažintį jeigu aš visiškai švari, žmonės mielieji???
2007-04-23 12:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-18 12:44
Plogutits 518
:)Labai prašau nebeskaityti to kūriniaus, nes jis morališkai pasenęs, čia tik Ana Marija pablūdino biškia iš širdagraužiaus, kad su batais nepasisekė, aha:))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-18 10:29
Laukinė Piliakalnio Radasta
Gražiai parašyta, rašytojiškai, bet nereikia minėti rašykų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-29 13:55
Kunigaikštis Vizbezda
Rašykiškąją liniją mesčiau lauk ir būtų tikrai puikus darbas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-24 14:21
Sierka
aš nelaiminga:( neskaitau prozos, neįsitenku į laiką niekaip:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-23 22:08
Ogio
Kūrinėlis raštingas, nelyg nacionalinis diktantas, Bet ir steriaus absoliučiai. Nelyg pati nacija... :(
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-23 19:58
Marija Magdalietė
Simpatiškas ir šaunus tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-23 18:10
snaigėsraigė
davatkiškai taip sakyčiau, bet pabaiga viską į vietas sudėliojo. galvojau velnio vaikas tas Šmėklius, ale man 14kos būnant labai panašios mintys kildavo bažnyčioj tik gėda imdavo ten šitaip tvarką daryt;DDD dabar matyt nebijočiau, tai dėl to į bažnyčias ir neinu. patiko, kad tiesą apie veidmainiškumą šitaip smagiai pateikėte;}
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-23 16:39
Odeta Miskine
Na patiko man tas Šmėklius ir jo likimas.Tik vat dėl išpažinties,manau angelo vertėtų paklausyti,jis nereikalingom kalbom nesišvaistytų,jei gerai, tai nereiškia, kad gerai (čia iš to, neviskas gražu kas auksu žiba), manau dažnai jausmai ar vidinės būsenos gali būti melagingos ir apgaulingos.Taiva.Bet man labai patiko :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-23 15:55
Plogutits 518
:)Niu ir niekšas tu Malėtiški, kam visiems pasakei kaip viskas buvo, juk tik dėl tavi aš tą sijoną pasikėliau, o tu vos iš klausyklos neišvirtai..betrūko, kad dar išpažinties paslaptis pradėtum išdavinėti..niu nusivyliau galutinai:(((
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-23 15:52
moletiskis
kokia puiki ideja - daryk nuodemes kad kitus pazadintum. sventas ne tas kuris klupi visa gyvenima o sventas tas kuris visa gyvenima dare nuodemes, o paskui atgailavo pora minuciu.tik tiek nereikia moralizuoti.  arba cia nesulaikei ir prasiverze blaivus pradas arba kazkas ispyre einant link klausyklos.
grazus buvo kunigelis
as sijona pasikeliau..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-23 13:04
ŽEMAITUKĖ
Švari??? - maklink tik išpažinties :DDD Ką tik ką blezgavojai a???
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą