Tark žodį,
ir tylėsiu amžiams.
Pranyksių lyg dulkė,
šiam pasauly.
Niekad daugiau nematysi manęs,
pranyksiu užmarštin .
Tada liks tik mano prisiminimai,
ir nieko daugiau.
Iš manęs liks tik pelenai,
kuriuos vejas išneš,
bet jai Tu myli mane.
Tu juos surinksi,
iš visų pasaulio kampelių,
ir atvirsiu aš savim,
kuris myli tave.