Kol širdis sustos

Suskaudo be proto širdis- nesugeba atleist,
Tu bėgi nuo skausmo bejėgis- šešėlio bijai.
Slaptai vis tikiesi: „rytojus jau viską išspres“,
Atgal jau nebesigrežioji- kam tau praeitis?

Ir tyliai tikies, kad dabar
Mažytė širdis suliepsnos,
Tu gailiai alsuok ir tikek,
Kad dar ne viską praradai

Jei ašaros brangios kam lieti kaip vandenį jas?
Ir kam gi tau vėlei tyleti, jei taip gali prarast?
Jau nebematai kaip ji laukia taves lietuje
Tik bega nuo skausmo bejėgė- kol širdis sustos.

Nevertas buvai, kad sugrįžt,
Tad jau saves nebegailėk!
Išnyra beprasmė praeitis
Ir tu verki- kažko ilgies...

(dainos žodžiai)