pušalotas juokėsi juokėsi juokėsi
pušalotas juokėsi o paskui kvatojo
pušalotas kvatojo taip
kad žmonėse pasėjo siaubą
ir jie susigūžė
susitraukė į apvalius
agnus dei kakučius
kas po serbentais
kas po vyšnaitėmis
kas po kaldra pariedėjo
susiglaudė
mažesnysis prie didesniojo
motina prie tėvo
vaikas prie smarvės
laukė kada liausis
baisus pušaloto kvatojimas
bet pušalotas juokėsi ir juokėsi
juokėsi mirdamas ir vėl atgydamas
juokėsi iškvėpdamas
ir perleisdamas orą per plaučių vargonus
juokėsi šokdamas
pokšinčios savo pirkios žarijose
trypdamas savo tvartelio suodžiuose
smilkdamas balto avinėlio vilnose
- juokis
ir visas pasaulis juoksis su tavimi
verk
ir liksi vienišas -
sakė viena
ne šiuose kraštuose apsireiškusi boba
vakarop
pasigirdo bloznas
susigūžusių kakučių krizenimas