Septintadienis

Rankos skersai žemės suaugę
Tirpsta vandeniui į užantį
      Išnykti.

Sustoję medžiai vėpso
Kančių išsiilgę
Gyvenimą palikę
Supynę kojas dangui į plaukas
      Ne vakar.

Sutepę pėdas vaivorykštės vėsa
Oru slysti, vandenius išgerti
Išvysti
      Dar ne ryt.

    Ir vėl suklydę
    Ne tą šiandieną išbūrę
    Kažkur pasimetę.

Septintos dienos  rytą
        Išeisim.