Žuvėdros nebešaukia nieko. Kai „Myliu“
Suskilo perpus, uostas žadino keltus.
Dabar jie tikriausiai už tūkstančio mylių.
Dreifuojam žemyn. O už dangų įskeltą
Esi pasiryžęs grynais sumokėti,
Bet jie, nesupyk, pinigų nesupranta -
Net jeigu banknotai nuo pirštų dėmėti,
Net jeigu monetos sunkesnės už ranką,
Suspaudusią irklą ir plėšančią naktį,
Kuri krenta plunksnom į upės paklodę.
O kompasai, kryptį pametę, apakti
Suspėja greičiau negu šiaurę parodyt.
Matyt, subyrėjo magnetinis laukas -
Net kvarcas iš rankinio laikrodžio srūva.
Skylėta padangė jau rytmečio laukias -
Prašvitus išplauksim į atvirą jūrą.