Žvilgsnis tyras, mintys skaisčios
Lūpos gyvos, kūnas ramus...
Jokios gašlumo, jokio prabangumo
Paprasta, išsidraikiusiais plaukais.
Ką tu pastebėjai savo nuogom akim?
Ką pačiupai ugninėm rankom?
Ko geidei laukiniu kūnu?
Ką bučiavai saldžiom lūpom?
Netgi vejas neįstengė užgesint ugnies
Ir lietus nenuplovė nuodėmės.
Rankos glamonėjo rankas,
Lūpos smaližiavo lūpomis.