Žmonės iš lietaus .

Kai gimiau šunimi
išbėgus į lietų
mane prikalė prie žaibo
nuplakė vaivorykštėm

dar buvau aklas,
kai iš balos
raitelis be akių
dviem viesulais užpjudė

ir pradingau jo skylėse
tarp slėgių ar jų skirtumų
reinkarnavausi (meta) fiziniu
palydovu

graužiaus ir krimtaus
kol įsirausiau į save
gimė didelis krateris,
kurį lakė infekcijos

užsikrėčiau vartojimu
ir ėmė dygti spuogas
kaupiaus po jo kupolu

.....................................

Fontanu pats iš savęs ištrykšiu
lysiu lietumi ir statysiu pilis
iš lašų
tu gimei šunimi, mano broli.

.

.