Laiškas Rudeniui

Mano mielas Ruduo,
atėjai Tu visai  netikėtai,
nelauktai-
kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Pasibeldei taip tyliai į mano uždarą klėtį,
atlapojai duris ir aš išėjau.

Išėjau su Tavim-
pasivaikščiot po Tavąjį rudenį.
Pabraidyti Tavosiom spalvom padabintom lankom,
paganyt Tavo debesis,
paklausyt Tavo vėjų,
Tavame lietuje nusipraust
ir sušilt.

Tavo žodžių melodiją mokiaus girdėti,
Tavo žvilgsnis- išmokė regėt ir matyt,
Tu išmokei mane
prisiliest prie aruodo,
pasisemti šaltinio vandens
ir jo atsigert.

Aš liečiu Tavo veidą, padabintą ieškojimų vingiais,
Tavo lūpas ragauju- jos kvepia medum,
Tavo ryto gaivumas- jaučiu jo stiprybę,
Tavo vakaro laukiu Tavo glėby.