žymėta kalba

kaip knygnešiai į priešamžius paslėpę
medinių tūtų skambesį ir tylą
taip lyja raidės laikraščių palėpėj
stakta jas geria ir kasdien pražyla                                                             
vyniojam ryšulius fonemos šiugžda karštos
kalba skudučiuose be kirvarpų sudilus
medum ir juodžemiu apkarsta

sudilus ūžesiu raidėm lyg ryžiais grojant
kalbėk tokia graži nors ir kimi obojais
lyg rūko gervės lesa dangų ir pakyla
kalba iš biblijų nespėja bet koduoja
medum ir juodžemiu sustojančius prie alkos
minčių nuodėguliais pajūrio smėlio viloj
iš baltų atminties dėlioja raidę rankos

renku po plunksną užrašytą tylą
kaip abėcėlę prosenių formuotą
medum ir juodžemiu iš pakelės išnyrant
mažytei lietuvai ant akvarelės luoto
nuplaukia sintaksėm pro nebylių salas
tėkmes pakeičia prokalbių archyvai         
verpetais kylantys į nežinią kaip mes