Neprisimenu kada sustojau, bet dar vis stoviu. Tad nebus tai melas, jei pasakysiu, kad dabar.
Užgriozdojo sielos kertes nujautimas... Pačiupau už plaukų Petrą Cvirką ir laižau, laižau... NORIU GRĮŽTI VAIKYSTĖN!!!
O koridorius siauras – vienam akies kraščiukui. Bet juk buvau pamiršus, kad sustojau. Sustoja ir akies kraščiukas. Ačiū! Ir nukritęs sudūžta... Apmaudu.
Taip neįmanoma sugerti jo sukelto triukšmo siauram koridoriuj... Ir aš niekad nebuvau ir nebūsiu joks kaukas!
Kada aš sustojau?