Gulagas

Surask manyje save,
tą upę tekančią sraunia,
plaukų vingiuotąją vaga,
ir
pasisėki dumblo meilę,
mat seksui ima tįsti seilė,
negalim laukti mes nakties,
likimas mums tik pavydės.

Užbaikti tai kas nepradėta,
minčių dabota ir nusėta,
sovietmečio tyliais laikais,
atraskim meilę su visais,
taip primena,
kažkas ne taip!

Rankas aukštyn! dabar tikrai,
nepavydės mums aitvarai,
kai nešim sunkia mokslo našta,
ir vargšą laišką vel į paštą,
kuris pakeistas tris kartus,
pasieks tik tuos kam lemta bus,
kovot už laisvę už namus.