Gluodenas pasislėpti nespėjo

Visas kūnas lyg nesavas
akys ieško kur nušliaužti
skausmo jau nebesijaučia
noris tik likimą keikti
kad man šitaip visą laiką
neteisingai neteisingai
kai kitiems ginklus dalino
man pasakė tu galėsi
uodegą numest jei kartais
tau už jos nutvert kas spėtų

Ne gyvatė aš! Ar girdit!
Žmonės! Aš juk ne gyvatė!
Neturiu danties nuodingo
tai už ką mane jūs šitaip
aš tik gluodenas prie stalo
mano šaukštas paskutinis
Žmonės! Aš nesu padaręs
nieko pikto tai už ką jūs?

O
kodėl aš nepasmaugiau
pats savęs kodėl nesmaugiau?
Akys galit neieškoti
kur pabėgti pasiduodu
gaila kad net mirti tenka
ne savim o gyvate.