***

noriu būti baltas popieriaus lapas
be jausmų, be virpėjimų
lengvai vėjo blaškomas
tvirtas lino gabalas
kad laikytų nežinios minties debesį
ir niekada nelytų žiedlapiais
uždarytų į save
ir nepaleistų

su gėlytėmis žydėti nenoriu
gal ne tas laikmetis
ir tik tam kad tik tikėčiau stebuklais ir baime
kad visiškai save pamiršti
visiškai ištirpti
kad neliktų
ir nusileisti į požemį
šventumo buveinę trapią

ten pasislėpti nuo visko
kur apraizgys
sustinksiu
neliksiu
nereikia

nenoriu

nemoku

negalima


tai amžinas kalbėjimas nerimui