pavasaris kvepia prabėgančiais
kada sušukt dangau-dangau
taip norisi mat viduje tyla
tokia sužvarbusi o akys
liūdesį truputį atidėjusios
dvasiukų paieškoms
kada pavasaris vėl mėtosi tikėjimu
ir į balandžių pulką nepataiko
man vėl tylu ir ak
aš supaukštėt nespėju
šalia mergaite tau taip tinka
ilgesio karoliai
kada ir vėl
pavasaris išpjauna naują rytą
išpjauna ir pamiršta pasiklausti
kodėl kur nors esi mergaite
krypstu prie kojų visąlaik
lyg atsakyčiau
ošiu nublukusia žalia šviesa