Kaip nesuklysti...?

Kaip atpažint, kad vėjo gūsis tikras ir gaivus?
Kad neapgaulė tai ir ašarų linksmų tau nenupūs?
Kaip patikėti orui, kad tu tas žmogus,
Kuris dar pelno, jog kvepuotum ir pajustum- „aš dar gyvenu“?

Ir kaip sustoti taip, kad laikas su tavim sustotų?
Kaip elgtis, kad kažkas apie tave vis pagalvotų?
Ką smerkti, kuo didžiuotis, kaip išlaukti,
Kad po gyvenimo audrų žmogus nebenorėtų pasitraukti?

Kaip atpažint, kad vėjo gūsis tikras ir gaivus?
Kaip neišduot kažko, kad liktų artimu žmogum?
Kaip bėgti, slėptis ir išnykti,
Kad pragiedrėjus būtų kur sugrįžti...?